ketvirtadienis, spalio 30, 2014

Ačiū Jums, Draugai. Mano 37-mečio sapnas.

Kažin sutapimas ar ne, bet gimtadienio naktį, o jei būt tikslesniu - paryčiais (panašiai tada, kada ir gimiau prieš 37 metus) sapnavau vieną emociškai gražiausių savo sapnuotų sapnų... Manau, kad tam įtakos turėjo kažkada seniai matytos keletas Josh Kurpius fotografijų (kuriomis mielai įliustruosiu šį pasakojimą), o gal ir per mano metelius nugyventi ir įsirėžę įspūdžiai...

Dar, teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad savo gimtadienio naktį leidau komandiruotėje, viešbutyje Jurmaloje. Labai norėjosi apsikabinti Irmutę, nes nepavyko užmigti... ir tada - antrą valandą nakties mane galutinai iš miego išmušė lenkų gvardija - įkaušę kaip reikiant, TAIP stipriai BAUBĖ viešbučio šeštame aukšte, kad galvojau keltis ir eiti į kovą! Bet kažkaip pasivoliojęs po tą dvigulę lovą, po pusantros valandos radau kampą, įsitaisiau ir saldžiai užmigau... Ir susapnavau...

Žodžiu, važiuoju aš motociklu. Jis - Harlis - tačiau senas, be jokių blizgučių ar nereikalingų pribumbasų... žemai garsiai plerpiantis, šiek tiek kratantis... toks oldscool, bet tikras... so true.



Jausmas labai geras, vasaros pavakarys, vaizdai ramina akis... kelias veda kažkur už Dubysos, pro Kaulakius link mano kaimo - Vosyliškio, jis jau asfaltuotas... Kvapas - prisirpusios vasaros žolės, šiek tiek su kuro ir padangų prieskoniu, jaučiasi savas prakaito kvapas iš po atviro šalmo.

Važiuodamas pasuku galvą - pasirodo aš ne vienas važiuoju... Su Pele. Net ir neturint vizualinio ryšio, nekalbant - jaučiuos labai gerai - ramybė ir atsipalaidavimas užpildęs visą sielą - taip kaip būna su artimiausiais žmonėmis.


Važiuojam... kelias vingiuoja, mocai tolygiai murkia... iš garsų už savęs suprantu, kad mes ne dviese - pasuku galvą atgal - mūsų visa kompanija - visi ant motociklų - ir visi ant tokių pačių oldscool'ų - Bruno, Marius su Princese, Artūras, Ubarčiokai... Gera su jais...


Ir tai tesiasi, garsas, kvapai, kelias, vibracija...



Vakarėja dar labiau, važiuojant - nei iš šio, nei iš to - pradeda lyti... Šiltos vasaros lietaus lašai bučiuoja veidą, rankas... tie išdykėliai (lašai) įsibrauna iki kūno... drėgmė gaivina ir jaudina... pladzdantys vėjuje marškiniai pašiaušia visus tūkstančius kūno plaukelių...


Dar iki sutemų, tačiau jau po lietaus, sustojame - visi linksmai ir taip paprastai bazarinam, juokaujam... Atsipalaidavimas ir ramybė. Tikri draugai.


__________________________________________________________________________________
Atsibudau... su nuoširdžia šypsena veide, ir ramybe širdyje... Pradėjau skaityt gimtadienio sveikinimo žinutes... Įjungiau viešbučio TV. Užgrojo daina - daina kaip daina, pakėliau akis, o ten epizodai iš mano sapno...


Džiaugiuosi gyvendamas.
Labiausiai myliu savo žmoną ir vaikus, ir Jus, draugai. Man esate gražiausias sielos sapnas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą