pirmadienis, rugpjūčio 24, 2009

Mano "Baltijos kelias 20"

Gražus išaušo šeštadienio rytas...

Ryte be žadintuvo atsibudus jaudulys jau plazdeno kažkur tarp pilvo ir skrandžio, tad ryžtingai atsikėliau, papusryčiavome su Juliuku, mamytei iškepėme karštų sumuštinių ir ėjau rėdytis kelionei.

Kadangi vėliava plevesavo ant mano motociklo - Julius pareikalavo prie namų taip pat iškelti vėliavą - nors ir buvo rugpjučio 22 - iškėlėme Trispalvę viena diena ankčiau - pagalvojau, blogiau nebus, kai kurie, kurie turi stiebus savo kieme vėliavas laiko beveik ištisus metus...

Tai vat išsiruošiau į mano "Baltijos kelią", po 20 metų:

Beje, teisybės dėlei, turiu pasakyti, kad dėl ne nuo manes priklausiusio sprendimo (kiek atsimenu - tėvelis sakė, kad neturim benzino, ir šiaip buvo neutralus žmogus) - 1989 nevažiavom į Baltijos kelia. Man, 12-os, dar irgi buvo smagu kieme pasiaust, tad labai ir nebuvo diskutuotas šis klausimas...

Visi susirinko prie Seimo, buvo mano akys kiek aprėpė - kokį 300 motociklų, įspūdį paliko vyresni baikeriai - mano tėvų amžiaus - pabandžiau įsivazduoti savo mamą odinėm kelnėm ir skarele... :)


Nuo Seimo pajudėjom kolona - aš gi niekad nevažiavęs kolonoje - šiek tiek jaudinausi, bet organizatorius pasakė, kad galima važiuoti be jokių hierarhijų - kur kas nori, svarbu po 2.


Turiu prisipažinti, gal dėl to, kad važiavau bedroje kolonoje su baikeriais, gal dėl to, kad ypatingai jaučiausi dėl patriotiškumo - važiuojant per Vilniu sunkiai sekėsi tramdyt jaudulį - ašaros buvo kažkur gerklės viršuje... Ypatingai džiugino mojuojantys praeiviai - tą nepakrtojamą bendrumo jausmą sustiprindavo kaip NOS'as dragracer'iui...

Važiavimas greitkeliu nepasirode nuobodus - kolona pulsavo tarsi gyvastis - tai patraukdavo greičiau, tai sulėtėdavo... Beje lėtėjant motociklininkai kelia kairę ranką į viršų - taip visa kolona mato, kad preikyje letėjama... Sužinojau dar viena motociklinkų fintą... :) Tai matė mano akys:

O taip atrodė nesibaigianti kolona už mano nugaros: Prie Panevėžio mus pasitiko panevėžiečiai baikeriai, ir kas mane labai maloniai nustebino - be abejo, manau, suderintai su policija - jie tvarkė eismą mieste - ten kur važiavo kolona - tarsi sakalai išvažiuodavo iš kolonos ir savo motociklais užstodavo sankryžas... Jei turint galvoje standartinį požiūrį į Panevėžį - jie gan drasiai elgėsi... :) Bet kaip ir minėjau - jausmas super.

Sustojome visi prie Rožyno, aišku pasiskirstė kas į IKI, kas į tualeta, kas į degalinę. Bet nulipę nuo motociklų - visi rado apie ka pakalbėti, nebutinai su pažystamais, apie mocus, apie kelią apie merginas... Sutikau savo pažystamus Mantą ir Žilviną - jie prisijungė Panevežyje.

Čia pabuvus, mano kelias suko atgal į Vilnių, išlydėjau kolegas tolyn į Sigulda, pats su muzika ausyse parbirbiau atgal į Vilniu.

Tai buvo kol kas ilgiausia mano kelionė. Įspudingiausia (tikiuos, kad iki šiol). Ačiū savo žirgeliui.

1 komentaras: